{"id":8,"date":"2019-10-21T12:02:32","date_gmt":"2019-10-21T12:02:32","guid":{"rendered":"https:\/\/avadawebsites.wpengine.com\/author\/?page_id=8"},"modified":"2026-09-07T18:34:47","modified_gmt":"2026-09-07T15:34:47","slug":"apie-autoriu","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/apie-autoriu\/","title":{"rendered":"About the author"},"content":{"rendered":"
<\/span><\/div>

Eugenijus Jovai\u0161a<\/h2><\/div><\/div><\/div>

E<\/span>ugenijus Jovai\u0161a \u2013 archeologas, profesorius, humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras, Lietuvos moksl\u0173 akademijos narys, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 instituto vyriausias mokslo darbuotojas \u2013 daugiau kaip penkis de\u0161imtme\u010dius tyrin\u0117jantis balt\u0173 prie\u0161istor\u0119, ais\u010di\u0173 pasaul\u012f ir Lietuvos kult\u016bros prad\u017ei\u0105. Jo mokslinis kelias prasid\u0117jo nuo archeologinio radinio \u2013 nuo kapo, papuo\u0161alo, ginklo, \u017emogaus palaik\u0173 ir kra\u0161tovaizd\u017eio, kuriame visa tai buvo palikta. Ta\u010diau ilgainiui pagrindiniu tyrim\u0173 objektu tapo ne pats daiktas, o \u017emogus u\u017e daikto: jo kilm\u0117, bendruomen\u0117, socialin\u0117 pad\u0117tis, ry\u0161iai, kelion\u0117s, tik\u0117jimas ir vieta platesniame Europos pasaulyje. Svarbiausia Eugenijaus Jovai\u0161os tyrim\u0173 kryptis \u2013 ais\u010diai ir vakar\u0173 balt\u0173 pasaulis pirmaisiais m\u016bs\u0173 eros am\u017eiais. Archeologini\u0173 kapinyn\u0173 med\u017eiaga, rom\u0117ni\u0161kos monetos, importuoti dirbiniai, gintaras ir senieji ra\u0161ytiniai \u0161altiniai jam tapo priemon\u0117mis rekonstruoti visuomen\u0119, kuri nebuvo u\u017edara Europos periferija. Prie\u0161ingai \u2013 ji dalyvavo dideliuose main\u0173, prekybos ir kult\u016brini\u0173 ry\u0161i\u0173 tinkluose, siejusiuose Baltijos paj\u016br\u012f su Romos imperija, Vidurio Europa ir Skandinavija. Ypating\u0105 viet\u0105 \u0161iuose tyrimuose u\u017eima Gintaro kelias. Jis nagrin\u0117jamas ne kaip viena schemati\u0161ka linija \u017eem\u0117lapyje, bet kaip gyva keli\u0173, upi\u0173, per\u0117j\u0173, prekybos centr\u0173 ir \u017emoni\u0173 jud\u0117jimo sistema. Tyrimuose jungiami archeologiniai radiniai, antikin\u0117 geografija, hidrografija, reljefas ir matematiniai atstum\u0173 modeliai. Taip m\u0117ginama suprasti ne tik, kur kelias gal\u0117jo eiti, bet ir kaip juo i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo keliaujama, kokiu grei\u010diu jud\u0117jo \u017emon\u0117s ir kroviniai, kur keit\u0117si sausumos ir vandens transportas. Kita svarbi tyrim\u0173 sritis \u2013 Klaudijo Ptolem\u0117jo \u201eGeografija\u201c ir antikinio pasaulio \u017einios apie Vidurio bei Ryt\u0173 Europ\u0105. Ptolem\u0117jo duomenis jis vertina pirmiausia matemati\u0161kai ir geografi\u0161kai: analizuoja miest\u0173 grandines, atstumus, koordina\u010di\u0173 santykius, upi\u0173 sl\u0117nius, kaln\u0173 per\u0117jas ir sen\u0173j\u0173 keli\u0173 logik\u0105. Tokiu b\u016bdu antikiniai vardai m\u0117ginami gr\u0105\u017einti \u012f real\u0173 kra\u0161tovaizd\u012f, o senasis \u017eem\u0117lapis tampa ne iliustracija, bet tyrimo instrumentu. Ta\u010diau jo darbuose archeologija niekada neapsiribojo vien keli\u0173, dat\u0173 ar daikt\u0173 nustatymu. Kapinyn\u0173 tyrimai atv\u0117r\u0117 galimyb\u0119 kalb\u0117ti apie atskir\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimus \u2013 moteris, vyrus, vaikus, j\u0173 \u0161eimas ir bendruomenes. Papuo\u0161al\u0173 rinkinys, \u012fkap\u0117s ar laidojimo b\u016bdas gali papasakoti apie \u017emogaus am\u017ei\u0173, pad\u0117t\u012f visuomen\u0117je, ry\u0161ius ir net apie tai, kaip bendruomen\u0117 suvok\u0117 jo gyvenim\u0105 ir mirt\u012f. Tod\u0117l viena nuosekliausi\u0173 Eugenijaus Jovai\u0161os darb\u0173 tem\u0173 yra \u017emogaus sugr\u0105\u017einimas \u012f archeologij\u0105. \u0160iuos tyrimus apibendrina knygos apie ais\u010di\u0173 kilm\u0119, raid\u0105 ir archeologin\u012f palikim\u0105 bei darbai apie lietuvi\u0173 ir Lietuvos prad\u017ei\u0105. Juose siekiama didel\u0117s rekonstrukcijos \u2013 i\u0161 pavieni\u0173 archeologini\u0173 fakt\u0173, antikini\u0173 tekst\u0173, geografijos ir istorini\u0173 proces\u0173 atkurti Baltijos regiono visuomeni\u0173 viet\u0105 Europos istorijoje. Greta akademinio darbo Eugenijui Jovai\u0161ai visada buvo svarbi ir mokslo sklaida. Istorinis pa\u017einimas, jo \u012fsitikinimu, neturi likti vien specialist\u0173 tekstuose. Tod\u0117l moksliniai tyrimai virto knygomis, edukaciniais projektais, filmais ir skaitmeniniais pasakojimais. \u0160iuolaikin\u0117s vaizdo, garso ir dirbtinio intelekto technologijos \u010dia naudojamos ne istorijai pakeisti, o pad\u0117ti \u017emogui j\u0105 pamatyti. Visus \u0161iuos darbus jungia viena nuostata: praeitis n\u0117ra susting\u0119s radini\u0173 rinkinys. Ji yra \u017emoni\u0173 pasaulis, kur\u012f galima pa\u017einti tik jungiant archeologij\u0105, istorij\u0105, geografij\u0105, matematik\u0105, technologijas ir vaizduot\u0119. O kiekvienas naujas atsakymas nei\u0161vengiamai atveria kit\u0105 klausim\u0105. Gal tod\u0117l Eugenijaus Jovai\u0161os mokslin\u012f keli\u0105 geriausiai nusako mintis: \u201e\u017dinojimas ateina i\u0161 ne\u017einios.\u201c<\/p>\n<\/div><\/div><\/div>

E<\/span>ugenijus Jovai\u0161a \u2013 archeologas, profesorius, humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras, Lietuvos moksl\u0173 akademijos narys, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 instituto vyriausias mokslo darbuotojas \u2013 daugiau kaip penkis de\u0161imtme\u010dius tyrin\u0117jantis balt\u0173 prie\u0161istor\u0119, ais\u010di\u0173 pasaul\u012f ir Lietuvos kult\u016bros prad\u017ei\u0105. Jo mokslinis kelias prasid\u0117jo nuo archeologinio radinio \u2013 nuo kapo, papuo\u0161alo, ginklo, \u017emogaus palaik\u0173 ir kra\u0161tovaizd\u017eio, kuriame visa tai buvo palikta. Ta\u010diau ilgainiui pagrindiniu tyrim\u0173 objektu tapo ne pats daiktas, o \u017emogus u\u017e daikto: jo kilm\u0117, bendruomen\u0117, socialin\u0117 pad\u0117tis, ry\u0161iai, kelion\u0117s, tik\u0117jimas ir vieta platesniame Europos pasaulyje. Svarbiausia Eugenijaus Jovai\u0161os tyrim\u0173 kryptis \u2013 ais\u010diai ir vakar\u0173 balt\u0173 pasaulis pirmaisiais m\u016bs\u0173 eros am\u017eiais. Archeologini\u0173 kapinyn\u0173 med\u017eiaga, rom\u0117ni\u0161kos monetos, importuoti dirbiniai, gintaras ir senieji ra\u0161ytiniai \u0161altiniai jam tapo priemon\u0117mis rekonstruoti visuomen\u0119, kuri nebuvo u\u017edara Europos periferija. Prie\u0161ingai \u2013 ji dalyvavo dideliuose main\u0173, prekybos ir kult\u016brini\u0173 ry\u0161i\u0173 tinkluose, siejusiuose Baltijos paj\u016br\u012f su Romos imperija, Vidurio Europa ir Skandinavija. Ypating\u0105 viet\u0105 \u0161iuose tyrimuose u\u017eima Gintaro kelias. Jis nagrin\u0117jamas ne kaip viena schemati\u0161ka linija \u017eem\u0117lapyje, bet kaip gyva keli\u0173, upi\u0173, per\u0117j\u0173, prekybos centr\u0173 ir \u017emoni\u0173 jud\u0117jimo sistema. Tyrimuose jungiami archeologiniai radiniai, antikin\u0117 geografija, hidrografija, reljefas ir matematiniai atstum\u0173 modeliai. Taip m\u0117ginama suprasti ne tik, kur kelias gal\u0117jo eiti, bet ir kaip juo i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo keliaujama, kokiu grei\u010diu jud\u0117jo \u017emon\u0117s ir kroviniai, kur keit\u0117si sausumos ir vandens transportas. Kita svarbi tyrim\u0173 sritis \u2013 Klaudijo Ptolem\u0117jo \u201eGeografija\u201c ir antikinio pasaulio \u017einios apie Vidurio bei Ryt\u0173 Europ\u0105. Ptolem\u0117jo duomenis jis vertina pirmiausia matemati\u0161kai ir geografi\u0161kai: analizuoja miest\u0173 grandines, atstumus, koordina\u010di\u0173 santykius, upi\u0173 sl\u0117nius, kaln\u0173 per\u0117jas ir sen\u0173j\u0173 keli\u0173 logik\u0105. Tokiu b\u016bdu antikiniai vardai m\u0117ginami gr\u0105\u017einti \u012f real\u0173 kra\u0161tovaizd\u012f, o senasis \u017eem\u0117lapis tampa ne iliustracija, bet tyrimo instrumentu. Ta\u010diau jo darbuose archeologija niekada neapsiribojo vien keli\u0173, dat\u0173 ar daikt\u0173 nustatymu. Kapinyn\u0173 tyrimai atv\u0117r\u0117 galimyb\u0119 kalb\u0117ti apie atskir\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimus \u2013 moteris, vyrus, vaikus, j\u0173 \u0161eimas ir bendruomenes. Papuo\u0161al\u0173 rinkinys, \u012fkap\u0117s ar laidojimo b\u016bdas gali papasakoti apie \u017emogaus am\u017ei\u0173, pad\u0117t\u012f visuomen\u0117je, ry\u0161ius ir net apie tai, kaip bendruomen\u0117 suvok\u0117 jo gyvenim\u0105 ir mirt\u012f. Tod\u0117l viena nuosekliausi\u0173 Eugenijaus Jovai\u0161os darb\u0173 tem\u0173 yra \u017emogaus sugr\u0105\u017einimas \u012f archeologij\u0105. \u0160iuos tyrimus apibendrina knygos apie ais\u010di\u0173 kilm\u0119, raid\u0105 ir archeologin\u012f palikim\u0105 bei darbai apie lietuvi\u0173 ir Lietuvos prad\u017ei\u0105. Juose siekiama didel\u0117s rekonstrukcijos \u2013 i\u0161 pavieni\u0173 archeologini\u0173 fakt\u0173, antikini\u0173 tekst\u0173, geografijos ir istorini\u0173 proces\u0173 atkurti Baltijos regiono visuomeni\u0173 viet\u0105 Europos istorijoje. Greta akademinio darbo Eugenijui Jovai\u0161ai visada buvo svarbi ir mokslo sklaida. Istorinis pa\u017einimas, jo \u012fsitikinimu, neturi likti vien specialist\u0173 tekstuose. Tod\u0117l moksliniai tyrimai virto knygomis, edukaciniais projektais, filmais ir skaitmeniniais pasakojimais. \u0160iuolaikin\u0117s vaizdo, garso ir dirbtinio intelekto technologijos \u010dia naudojamos ne istorijai pakeisti, o pad\u0117ti \u017emogui j\u0105 pamatyti. Visus \u0161iuos darbus jungia viena nuostata: praeitis n\u0117ra susting\u0119s radini\u0173 rinkinys. Ji yra \u017emoni\u0173 pasaulis, kur\u012f galima pa\u017einti tik jungiant archeologij\u0105, istorij\u0105, geografij\u0105, matematik\u0105, technologijas ir vaizduot\u0119. O kiekvienas naujas atsakymas nei\u0161vengiamai atveria kit\u0105 klausim\u0105. Gal tod\u0117l Eugenijaus Jovai\u0161os mokslin\u012f keli\u0105 geriausiai nusako mintis: \u201e\u017dinojimas ateina i\u0161 ne\u017einios.\u201c<\/p>\n<\/div><\/div><\/div><\/div><\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"100-width.php","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-8","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/8","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8"}],"version-history":[{"count":26,"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/8\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3127,"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/8\/revisions\/3127"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/etnopixel.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}